Antibiotikai – tai kaip audra, perėjusi per sodą. Jie nušluoja piktžoles, bet kartu nuverčia ir tas gėles, kurias puoselėjai metų metais. Žarnyno mikroflora po tokio kurso primena tuščią lauką: dirva liko, bet joje nieko neauga. Ir čia prasideda įdomiausia dalis – kaip tą lauką vėl apsėti, kad jame vėl klestėtų gyvybė.
Pirmosios dienos: kai viskas dar trapu
Iškart po kurso pabaigos organizmas dar tarsi apsvaigęs. Skrandis gali murmėti, pilvas pūstis, o nuotaika svyruoti be jokios aiškios priežasties – juk žarnynas ir smegenys kalbasi tarpusavyje daug intymiau, nei įprasta manyti. Pirmomis dienomis geriausia elgtis atsargiai, kaip su ką tik pasodintu daigeliu.
Verta pradėti nuo paprasto raugintų daržovių gabalėlio prie kiekvieno valgio – rauginti kopūstai, agurkai be acto, kimchi, jei toleruoja skrandis. Tai natūralūs probiotikų šaltiniai, kurie neapkrauna organizmo taip, kaip kapsulės. Kartu verta įtraukti kaulų sultinį – jame esantis kolagenas padeda gydyti žarnyno gleivinę, kuri po antibiotikų dažnai būna pažeista labiau, nei norėtume pripažinti.
Antra ir trečia dienos: pluoštas kaip pagrindas
Nuo trečios dienos galima pradėti didinti prebiotinio pluošto kiekį. Cukinijos, morkos, virti svogūnai, porai – visa tai maistas naudingosioms bakterijoms, kurios dar tik bando atsistoti ant kojų. Skuba čia netinkama: staigus žalių daržovių ar ankštinių kultūrų kiekio padidinimas gali sukelti pūtimą, kurio ir taip užtenka.
Šiuo laikotarpiu gera mintis atsisakyti cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jie maitina ne tik gerąsias bakterijas, bet ir tas, kurios spėjo įsigalėti po antibiotikų – dažniausiai kandidos tipo grybelius ar oportunistines bakterijas, kurios laukia savo šanso.
Nuo ketvirtos iki septintos dienos: probiotikų savaitė
Jei žmogus nusprendžia vartoti probiotikų preparatą, būtent šis laikotarpis tinkamiausias jį pradėti, jei to nepadarė anksčiau. Verta rinktis kelių padermių preparatus, tarp jų Lactobacillus ir Bifidobacterium grupes, nes jos veikia skirtingose žarnyno dalyse ir papildo viena kitą.
Šalia kapsulių gera įtraukti ir gyvo jogurto su aktyviomis kultūromis, kefyro, o jei organizmas toleruoja pieno produktus – tai puiku. Jei ne, kokoso pieno kefyras dažnai tampa neblogu pakaitalu. Šios savaitės metu verta stebėti savo savijautą: pilvo diskomfortas turėtų palaipsniui mažėti, o ne didėti.
Antroji savaitė: įvairovė kaip vaistas
Antrąją savaitę žarnynas jau šiek tiek atsigauna, todėl galima drąsiau eksperimentuoti su maisto įvairove. Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad žarnyno mikrobiotos turtingumas tiesiogiai susijęs su valgomų augalinių produktų įvairove – ne kiekiu, o būtent skirtingų rūšių gausa. Trisdešimt skirtingų augalinių produktų per savaitę – tai nebe mitas, o realus tikslas, kurio siekiant žarnynas atsigauna greičiau.
Šiuo etapu verta pridėti riešutų, sėklų, įvairiaspalvių daržovių, uogų. Polifenoliai, esantys mėlynėse, granatuose, žaliojoje arbatoje, veikia kaip papildomas maistas naudingosioms bakterijoms – tarsi trąša, kuri padeda joms tvirčiau įsišaknyti.
Ko verta vengti visą šį laikotarpį
Alkoholis, greitas maistas, perdirbti produktai ir dirbtiniai saldikliai – visa tai trukdo atsistatyti mikroflorai, net jei atrodo, kad organizmas jau sveikas. Taip pat verta atidžiai stebėti stresą – lėtinis stresas keičia žarnyno pH ir gali sulėtinti naudingųjų bakterijų augimą net ir tuo atveju, kai mityba tvarkinga.
Kai laukas vėl žaliuoja
Po dviejų savaičių dauguma žmonių jaučia aiškų skirtumą – virškinimas tampa ramesnis, energija stabilesnė, o ta nuolatinė pilvo diskomforto ir dujų kombinacija palengva atsitraukia. Tačiau žarnyno mikroflora nėra tokia sistema, kurią sutvarkius vieną kartą galima pamiršti. Tai gyvas ekosistemos tinklas, kuriam reikia nuolatinio dėmesio – panašiai kaip sodui, kuris klesti tik tol, kol jį prižiūri.
Antibiotikų kursas nebūtinai turi reikšti ilgalaikę žalą. Jis gali tapti tiesiog priminimu, kad kūnas – ne mašina, o gyva sistema, kurioje viskas susiję su viskuo. O tas tuščias laukas po audros, jei jį teisingai apsėsi, gali sužydėti dar gausiau nei anksčiau.
