Kodėl vis daugiau šeimų renkasi mokslą namuose
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus kaimynė Rasa papasakojo, kad jos sūnus Matas nebegrįš į įprastą mokyklą. Pirmiausia pagalvojau – vėl kažkoks eksperimentas, dar viena madinga tendencija. Bet praėjus metams pamačiau rezultatus: vaikas ne tik išmoko daugiau, bet ir atgavo norą mokytis, kuri buvo visiškai užgesusi tradicinėje klasėje.
Šiandien mokymas namuose Lietuvoje jau nėra egzotika. Vis daugiau tėvų priima šį sprendimą dėl įvairiausių priežasčių: vieni nori individualizuoto tempo, kiti ieško gilesnio savo vaikų poreikių supratimo, dar kiti tiesiog mato, kad standartinė sistema neveikia jų šeimai. Statistika rodo, kad namų mokyklos populiarumas auga kasmet, nors tikslių skaičių niekas neskaičiuoja – sistema dar per nauja.
Bet štai problema: daugelis tėvų, nusprendusių mokytis namuose, jaučiasi tarsi šoktų į vandenį nežinodami, ar moka plaukti. Kur pradėti? Kaip organizuoti? Ar tikrai sugebėsiu? Šios abejonės natūralios, bet jos neturėtų tapti kliūtimi. Mokymas namuose – tai ne tik įmanoma, bet ir gali būti vienas geriausių sprendimų, kurį priimate savo vaikui.
Pirmas žingsnis: teisiniai formalumai ir biurokratija
Gerai, pradėkime nuo to, ko niekas nemėgsta, bet kas būtina – popierių tvarkos. Lietuvoje mokymas namuose yra teisėtas, bet reikia laikytis tam tikrų procedūrų. Ir čia svarbu suprasti: biurokratija nėra jūsų priešas, ji tiesiog egzistuoja.
Pirmiausia turite parašyti prašymą savivaldybės Švietimo skyriui. Taip, būtent savivaldybės, ne konkrečios mokyklos. Prašyme nurodykite, kodėl pasirinkote mokymą namuose – nebijokite būti nuoširdūs. Ar vaikas turi specialiųjų poreikių? Ar šeima daug keliauja? Ar tiesiog tikite, kad galite suteikti geresnį išsilavinimą? Visos priežastys galioja.
Toliau – jums reikės pasirinkti bazinę mokyklą. Tai mokykla, kuri formaliai priims jūsų vaiką į savo sąrašus ir prie kurios jis laikys metų pabaigos atestuojančius egzaminus. Čia patarimas iš patirties: pasirinkite mokyklą, kuri jau turi patirties su namų mokykla. Tokių mokyklų Lietuvoje yra vis daugiau, ir jos žino, kaip padėti, ko tikėtis, kaip organizuoti atestuojančius egzaminus be nereikalingo streso.
Kai kurios mokyklos reikalauja, kad pateiktumėte mokymo planą. Nereikia išsigąsti – tai nereiškia, kad turite parašyti 50 puslapių dokumentą. Paprastai užtenka bendro metų plano su pagrindinėmis temomis ir numatytais pasiekimais. Kai kurios mokyklos net suteikia šablonus.
Kasdienybės organizavimas: tarp struktūros ir laisvės
Dabar prie smagesnės dalies – kaip iš tikrųjų atrodo jūsų dienos. Ir čia turiu pasakyti labai svarbų dalyką: pamirškite mokyklos skambučius ir 45 minučių pamokas. Namuose viskas veikia kitaip, ir tai puiku.
Mano pažįstama Giedrė, kuri mokosi namuose su trimis vaikais, pasakojo, kad pirmąsias savaites bandė atkurti mokyklos tvarkaraštį. Rezultatas? Visiška katastrofa. Vaikai maištavo, ji pati jautėsi kaip griežta mokytoja, o ne mama. Tada ji viską paleido ir pradėjo klausytis savo šeimos ritmo.
Štai kas veikia geriau: sukurkite lanksčią, bet nuspėjamą struktūrą. Pavyzdžiui, rytai gali būti skirti „sunkiesiems” dalykams – matematikai, kalboms, mokslams. Popietės – kūrybiškesnėms veikloms, projektams, ekskursijoms. Bet jei vaikas viena diena prabunda su degančia aistra dinozaurams – kodėl gi ne praleidus visą dieną tyrinėjant paleontologiją?
Viena didžiausių namų mokyklos privalumų – efektyvumas. Tai, kas mokykloje užtrunka 6-7 valandas, namuose dažnai galima padaryti per 3-4. Nėra laiko švaistymo disciplinos palaikymui, perėjimams tarp kabinetų, laukimui, kol mokytojas padės kitiems vaikams. Jūsų vaikas gauna individualų dėmesį būtent tada, kai jo reikia.
Praktiškai tai gali atrodyti taip:
- 9:00-10:00 – matematika (bet jei vaikas įsitraukė ir nori tęsti – tęskite!)
- 10:00-11:00 – lietuvių kalba ir skaitymas
- 11:00-11:30 – pertrauka, užkandis, judėjimas
- 11:30-12:30 – anglų kalba arba gamtos mokslai
- Popietė – laisvesnės veiklos, projektai, sportas, muzika
Bet atminkite: tai tik orientyras, ne įstatymas. Kai kurios šeimos apskritai atsisako griežto tvarkaraščio ir praktikuoja „unschooling” – mokymąsi per gyvenimą. Kitos laikosi struktūros kaip religijos. Abiejų būdų vaikai gali būti puikiai išsilavinę.
Mokymo medžiagos ir ištekliai: nuo vadovėlių iki pasaulio
Dabar apie tai, iš ko mokysitės. Ir čia turiu gerų žinių: niekada istorijoje nebuvo tiek daug prieinamų išteklių mokymui namuose kaip dabar.
Pradėkime nuo tradicinių vadovėlių. Taip, juos vis dar galima ir verta naudoti. Lietuvoje galite įsigyti oficialius mokyklų vadovėlius – dažnai bazinė mokykla gali padėti juos gauti. Bet nebūkite priklausomi tik nuo jų. Vadovėlis yra įrankis, ne šventasis Gralis.
Internetiniai ištekliai – čia prasideda tikrasis lobis:
- Khan Academy – nemokama platforma su tūkstančiais video pamokų matematikai, mokslams, programavimui
- Duolingo – užsienio kalboms mokytis žaidžiant
- National Geographic Kids – gamtos mokslams, geografijai
- Crash Course – puikūs video įvairiomis temomis vyresniems vaikams
- Lietuviški ištekliai kaip Tamo ar Eduka
Bet štai ko nepasakoja jums vadovai pradedantiesiems: geriausias mokymas dažnai vyksta už kompiuterio ir knygų ribų. Muziejus gali tapti istorijos pamoka. Maisto parduotuvė – matematikos ir ekonomikos pamoka. Miškas – biologijos laboratorija. Pokalbis su seneliais – gyvoji istorija.
Viena mama papasakojo, kaip jos sūnus išmoko daugiau apie Antrąjį pasaulinį karą per dvi savaites, kai jie kartu žiūrėjo dokumentinius filmus, skaitė dienoraščius, kalbėjosi su proproseneliu veteranu ir aplankė karo muziejų, nei per visus metus mokykloje. Kodėl? Nes tai buvo gyva, emocinga, daugiamatis patyrimas, ne tik teksto skaitymas vadovėlyje.
Socializacija: mitas, kuris neduoda ramybės
Gerai, palieskime dramblį kambaryje. Kiekvieną kartą, kai kas nors sužino apie mokymą namuose, pirmasis klausimas būna: „O kaip dėl socializacijos?” Tarsi vaikas, nemokydamasis mokykloje, automatiškai taps visuomenės atsiskyrėliu.
Tiesą sakant, šis argumentas mane šiek tiek juokina. Pagalvokite: ar mokykla tikrai yra natūrali socializacijos aplinka? Kur dar gyvenime būsite uždaryti patalpoje su 30 žmonių būtent jūsų amžiaus, privalėdami bendrauti tik su jais? Tikrasis gyvenimas nėra toks. Tikrasis gyvenimas – tai įvairaus amžiaus žmonės, įvairios situacijos, skirtingi kontekstai.
Vaikai, besimokantys namuose, dažnai turi platesnę ir įvairesnę socialinę patirtį nei jų bendraamžiai mokykloje. Jie bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais namų mokyklos grupėse. Dalyvauja būreliuose ir sporto komandose su įprastų mokyklų vaikais. Eina į bibliotekas, muziejus, renginius. Bendrauja su suaugusiais įvairiose situacijose – o tai labai svarbu socialiniam brendimui.
Lietuvoje veikia nemažai namų mokyklos bendruomenių. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje yra grupės, kurios reguliariai renkasi kartu veikloms. Tai gali būti bendri projektai, ekskursijos, šventės. Jūsų vaikas nebus izoliuotas, jei to nenorite.
Be to – ir čia bus šiek tiek provokuojanti mintis – ne visa mokyklinė socializacija yra gera socializacija. Patyčios, spaudimas būti kaip visi, toksiškas konkurencingumas… Ar tikrai to trūksta jūsų vaikui? Namuose galite mokyti sveikų socialinių įgūdžių: kaip bendrauti su pagarba, kaip spręsti konfliktus konstruktyviai, kaip būti savimi neprarandant gebėjimo bendradarbiauti.
Kai viskas atrodo per sunku: kaip išvengti perdegimo
Būkime sąžiningi: mokymas namuose nėra lengvas. Yra dienų, kai norite viską mesti ir vesti vaiką atgal į mokyklą. Kai matematikos uždavinys virsta ašaromis (jūsų ir vaiko). Kai jums atrodo, kad nieko neveikia ir jūs visiškai nesuprantate, ką darote.
Tai normalu. Ir tai nutinka kiekvienam.
Pirmasis patarimas: nereikalaukite iš savęs tobulybės. Jūs nesate profesionali mokytoja (na, nebent esate, bet net ir tada). Jūs esate tėvas ar mama, kuris nusprendė prisiimti atsakomybę už savo vaiko švietimą. Tai drąsu, bet tai nereiškia, kad turite žinoti viską ir viską daryti puikiai.
Antras patarimas: naudokite pagalbą. Nebandykite mokyti visko patys. Jei matematika ne jūsų stiprioji pusė – naudokite video pamokas, samykite mokytoją kelioms savaitinėms pamokoms, arba keiskitės su kita namų mokyklos šeima (jūs mokote jų vaiką istorijos, jie jūsų – matematikos). Yra tiek daug būdų organizuoti mokymą, kad nebūtina visko daryti vienai.
Trečias patarimas: darykite pertraukas. Jei matote, kad visi esate išsekę – padarykite savaitės pertrauką. Arba net mėnesio. Pasaulis nesugrius. Vaikas nepasiliks atsilikęs. Kartais geriausias mokymas vyksta, kai oficialiai „nesimokote” – kai tiesiog gyvename, tyrinėjame, atrandame.
Viena mama pasidalino savo patirtimi: po ypač sunkaus laikotarpio jie su dukra padarė dviejų savaičių pertrauką. Vietoj pamokų jos keliavo po Lietuvą, aplankė senus miestus, kalbėjosi su vietiniais žmonėmis, ragavo vietinį maistą. Grįžusios abi jautėsi atsinaujinusios, o dukra parašė nuostabų esė apie kelionę – geresnį nei bet kas, ką ji būtų parašiusi sėdėdama prie stalo su vadovėliu.
Atestuojantys egzaminai: kaip pasiruošti be streso
Gerai, dabar apie dalį, kuri daugeliui kelia daugiausiai nerimo – metų pabaigos atestuojančius egzaminus. Taip, jūsų vaikas turės juos laikyti bazinėje mokykloje. Ne, tai nėra baisu.
Pirmiausia supaskite, kad šie egzaminai paprastai yra daug lankstesni ir draugiškesni nei įprasti mokykliniai kontroliniai. Mokytojai, dirbantys su namų mokykla, dažniausiai supranta, kad jūsų vaikas mokėsi skirtingai, ir vertina tai. Jie nori matyti, kad vaikas įgijo žinių, ne kad idealiai atitinka mokyklos programą.
Kaip pasiruošti? Štai praktiškas planas:
3 mėnesiai iki egzaminų: Susisiekite su bazine mokykla ir sužinokite tikslias temas, kurias reikės žinoti. Paprastai jos suteikia sąrašą arba nurodo į oficialią programą. Peržiūrėkite, ką jau išmokote ir ko dar trūksta.
2 mėnesiai iki egzaminų: Pradėkite intensyvesnį pasikartojimą. Bet ne taip, kaip mokykloje – ne kamšant. Vietoj to, ieškokite kūrybiškų būdų įtvirtinti žinias. Pavyzdžiui, jei reikia mokėti apie Lietuvos istoriją, galbūt sukurkite laiko juostą, pažiūrėkite filmų, aplankykite pilį.
1 mėnuo iki egzaminų: Dabar galite daryti bandomuosius testus. Daugelis mokyklų suteikia praėjusių metų egzaminų pavyzdžius. Tai padeda vaikui priprasti prie formato ir sumažina nerimą.
Savaitė prieš egzaminus: Ramiai. Rimtai, ramiai. Nebandykite išmokti visko, ko neišmokote per metus. Vietoj to, įsitikinkite, kad vaikas gerai išsimiegojęs, sotus ir ramus. Emocinis stabilumas egzamino dieną yra svarbesnis nei dar viena pamoka.
Ir štai paslaptis: dauguma vaikų, besimokančių namuose, egzaminus laiko geriau nei tikėtasi. Kodėl? Nes jie išmoko mokytis, ne tik kamšti. Jie supranta medžiagą giliau, nes turėjo laiko ją tyrinėti savo tempu.
Kada namuose mokytis nėra geriausias pasirinkimas
Turiu būti sąžiningas: mokymas namuose tinka ne visiems. Ir tai visiškai gerai pripažinti.
Jei abu tėvai dirba pilną darbo dieną ir neturi lankstumo, organizuoti kokybišką mokymą namuose bus labai sunku. Taip, kai kurios šeimos tai daro, bet tai reikalauja didžiulių pastangų ir dažnai išorės pagalbos.
Jei jūsų santykis su vaiku yra įtemptas, pridėti dar ir mokytojo vaidmenį gali būti per daug. Kartais geriau išlaikyti tėvo-vaiko santykį ir leisti kitiems rūpintis formaliuoju švietimu.
Jei vaikas labai trokšta būti mokykloje, turi ten draugų, mėgsta struktūrą ir aplinką – kodėl gi ne? Namų mokykla nėra vienintelis kelias į gerą išsilavinimą.
Ir jei jūs patys jaučiate, kad tai ne jums – klausykite savo intuicijos. Geriau mokytis įprastoje mokykloje su laimingais tėvais nei namuose su perdegusiais ir nepatenkintais.
Bet jei jaučiate traukimą, jei matote, kad jūsų vaikui reikia ko kita, jei tikite, kad galite tai padaryti – nebijokite bandyti. Visada galite grįžti į mokyklą, jei neveiks. Tai ne amžinas įsipareigojimas, tai eksperimentas, kuris gali pakeisti jūsų šeimos gyvenimą į gerąją pusę.
Kelionė, kuri keičia ne tik vaiką, bet ir jus
Baigiant šį vadovą, noriu pasakyti kažką, ko nerasit oficialiosiose gairėse. Mokymas namuose – tai ne tik apie vaiką. Tai apie visą šeimą. Tai apie jus.
Kai pradėsite mokyti savo vaiką namuose, atrasit, kad mokotės kartu. Ne tik akademinių dalykų (nors taip, galbūt pagaliau suprasit tą algebrą, kuri jums niekada nebuvo aiški). Bet ir apie kantrybę. Apie lankstumą. Apie tai, kaip atleisti sau klaidas. Apie tai, kaip džiaugtis mažais pergalėmis.
Pamenu pokalbį su vienu tėčiu, kuris mokė namuose savo du vaikus. Jis sakė: „Pirmaisiais metais maniau, kad aš mokau juos. Antraisiais metais supratau, kad jie moko mane. Dabar, po penkerių metų, suprantu, kad mes tiesiog mokomes kartu, ir tai nuostabu.”
Taip ir yra. Namų mokykla – tai bendras nuotykis. Bus sunkių dienų, kai norėsit viską mesti. Bus nuostabių akimirkų, kai pamatysit, kaip jūsų vaikas supranta sudėtingą koncepciją ir jo akys nušvinta. Bus kasdienybės, kuri kartais atrodys nuobodi, bet kurioje slypi gilūs ryšiai ir bendras augimas.
Ar tai lengva? Ne. Ar tai verta? Daugelis šeimų atsakytų – taip, šimtą kartų taip. Bet tik jūs galite nuspręsti, ar tai tinka jūsų šeimai.
Jei nuspręsite pabandyti – būkite drąsūs, bet ir gailestingi sau. Leiskite sau mokytis darydami. Ieškokite bendruomenės, kuri palaikys. Ir nepamirškite, kad tobulos namų mokyklos nėra – yra tik jūsų šeimos mokykla, unikali ir vertinga būtent tokia, kokia ji yra.
Galbūt už metų sėdėsit su kita šeima, svarstančia apie mokymą namuose, ir pasakysit: „Žinai, pirmaisiais mėnesiais buvau įsitikinęs, kad visko nesuprantu. Bet dabar… dabar negaliu įsivaizduoti kitaip.” Ir taip prasidės jų kelionė, įkvėpta jūsų drąsos pradėti savo.
