Kai darbo susirinkimai virsta spektakliais
Prisiminkite paskutinį kartą, kai turėjote pranešti komandai apie didžiulius pokyčius organizacijoje. Galbūt tai buvo restruktūrizacija, naujos strategijos pristatymas ar netgi nemaloni žinia apie biudžeto mažinimą. Kaip jūs tai padarėte? Tikriausiai išsiuntėte el. laišką arba sukvietėte susirinkimą, kuriame monotoniškai perskaitėte parengtą tekstą. O dabar įsivaizduokite – ką jei galėtumėte tą patį pranešimą paversti įtraukiančia, įsimenančia ir emociškai rezonuojančia patirtimi?
Teatro metodai darbo vietoje nėra jokia naujovė, tačiau jų pritaikymas komunikuojant svarbias naujienas vis dar lieka neįvertinta galimybė. Aktoriai šimtmečius mokėsi, kaip valdyti dėmesį, kurti emocinį ryšį su auditorija ir perteikti sudėtingas idėjas per pasakojimą. Kodėl gi mes, verslo lyderiai ir komunikacijos specialistai, neturėtume pasinaudoti šiuo turtingu arsenalu?
Kodėl tradiciniai komunikacijos būdai nebepasiteisina
Tiesą sakant, mes gyvename informacijos perkrovos eroje. Jūsų darbuotojai per dieną gauna dešimtis, o gal ir šimtus el. laiškų. Jie dalyvauja begalėje susirinkimų, kurie dažnai atrodo kaip beprasmis laiko švaistymas. Kai ateina laikas pranešti kažką tikrai svarbaus, jūsų žinia tiesiog paskęsta šiame triukšme.
Štai kodėl teatro metodai yra tokie galingi – jie išskiria jūsų komunikaciją iš pilkos kasdienybės. Kai naudojate dramatinius elementus, pasakojimo technikas ir fizinę raišką, jūs automatiškai sukuriate įsimintiną patirtį. Žmonės gali pamiršti, ką sakėte, bet jie niekada nepamirš, kaip jūs juos privertėte jaustis.
Viena mano pažįstama HR vadovė papasakojo nuostabų pavyzdį. Jų įmonė turėjo pranešti apie didelį biuro perkėlimą – žinią, kuri sukėlė daug nerimo. Vietoj standartinio pranešimo, ji suorganizavo „laiko kelionę”, kur skirtingi komandos nariai vaidino būsimą darbo dieną naujoje vietoje. Buvo improvizacijos, juoko, netgi keletas suplanuotų „problemų”, kurias kartu išsprendė. Rezultatas? Darbuotojai ne tik suprato pokyčius, bet ir jautėsi įtraukti į procesą.
Pasakojimo galia: kaip sukonstruoti savo verslo naratyvą
Kiekviena svarbi naujiena turi būti pasakojama kaip istorija, ne kaip faktų sąrašas. Teatro pasaulyje tai vadinama naratyvo kūrimu, ir tai veikia nepriklausomai nuo to, ar kalbate apie Šekspyrą, ar apie ketvirčio finansinius rezultatus.
Pradėkite nuo klasikinės trijų aktų struktūros. Pirmas aktas – tai dabartinė situacija, kontekstas, priežastys, kodėl esame čia. Antras aktas – tai iššūkis, konfliktas, problema, kurią turime išspręsti. Trečias aktas – tai sprendimas, veiksmas, kelias į priekį. Skamba paprasta, tiesa? Bet kaip dažnai mes tiesiog praleidžiame prie trečio akto, palikdami žmones suglumintus ir neturinčius konteksto?
Praktiškai tai galėtų atrodyti taip: jei pranešate apie naujos programinės įrangos diegimą, nepradėkite nuo „nuo kitą savaitę naudosime naują sistemą”. Pradėkite nuo istorijos apie tai, kaip dabartinė sistema sukelia problemų, papasakokite apie konkretų atvejį (galbūt net dramatizuokite jį), parodykite, kaip tai veikia komandą, ir tik tada pristatykite sprendimą kaip herojų, ateinantį išgelbėti dienos.
Fizinė raiška ir erdvės panaudojimas
Vienas iš didžiausių teatro pamokų verslo komunikacijai – jūsų kūnas kalba garsiau nei žodžiai. Aktoriai moka, kad tai, kaip jie stovi, juda ir užima erdvę scenoje, perteikia lygiai tiek pat informacijos kaip ir jų replikos.
Kai pranešate svarbias naujienas, nepasislėpkite už tribūnos ar stalo. Išeikite į atvirą erdvę. Judėkite. Naudokite gestus, kurie sustiprina jūsų žodžius. Jei kalbate apie augimą – parodykite tai rankų judesiu aukštyn. Jei kalbate apie sujungimą dviejų skyrių – fiziškai priartėkite prie abiejų grupių atstovų.
Viena įmonė, su kuria dirbau, turėjo pranešti apie įmonės vizijos pasikeitimą. Vadovas nenaudojo PowerPoint pristatymo. Vietoj to, jis pakvietė visus į didžiausią konferencijų salę ir fiziškai išdėstė seną viziją ant grindų naudodamas didelius popieriaus lapus. Tada, kalbėdamas apie pokyčius, jis vaikščiojo per šiuos lapus, kai kuriuos perkelė, kai kuriuos suplėšė, kai kuriuos sujungė. Žmonės matė transformaciją vykstant realiame laike. Tai buvo galingas vizualinis ir fizinis įspūdis, kuris liko ilgam.
Improvizacijos technikų pritaikymas
Improvizacijos teatro principas „taip, ir…” yra vienas geriausių įrankių valdant reakcijas į naujienas. Improvizacijoje, kai jūsų partneris sako kažką, jūs niekada nesakote „ne” ar „bet” – jūs sakote „taip, ir…” ir pridedate kažką prie istorijos.
Kai pranešate svarbias naujienas ir darbuotojai pradeda kelti klausimus ar rūpesčius, pamėginkite šią techniką. Vietoj gynybinės pozicijos („bet jūs nesuprantate…”) arba atmetimo („tai nėra problema…”), pripažinkite jų perspektyvą ir pridėkite kontekstą: „Taip, suprantu, kad tai sukels papildomo darbo trumpuoju laikotarpiu, ir štai kaip mes planuojame jums padėti per šį pereinamąjį laikotarpį…”
Improvizacija taip pat reiškia būti pasirengusiam nukrypti nuo scenarijaus. Geriausi aktoriai žino savo tekstą tobulai, bet jie taip pat moka reaguoti į netikėtus dalykus scenoje. Panašiai, turėkite aiškų planą savo komunikacijai, bet būkite pasiruošę prisitaikyti prie kambario nuotaikos, klausimų ir reakcijų.
Emocinio intelekto panaudojimas scenoje ir darbe
Teatro esmė – emocijos. Aktoriai mokosi ne tik vaizduoti emocijas, bet ir tikrai jas jausti, ir, svarbiausia, sukelti jas auditorijoje. Darbo vietoje mes dažnai bandome būti „profesionalūs”, kas kartais reiškia emociškai atsiribojusius. Bet svarbios naujienos visada sukelia emocijas – nerimą, džiaugsmą, baimę, susijaudinimą.
Vietoj to, kad ignoruotumėte ar slopintumėte šias emocijas, pripažinkite jas. Jei pranešate sunkią naujieną, neapsimeskite, kad viskas puiku. Sakykite: „Žinau, kad tai nėra tai, ko norėjote išgirsti. Aš pats jaučiu nusivylimą.” Jei pranešate džiugią naujieną, leiskite sau parodyti tikrą entuziazmą. Autentiškumas yra magnetiškas.
Vienas CEO, kurį pažįstu, turėjo pranešti apie nepavykusį projektą, į kurį buvo investuota daug. Jis pradėjo susirinkimą pripažindamas savo paties nusivylimą ir netgi pasidalino, kaip jautėsi gavęs šią žinią. Tada jis pakvietė kitus pasidalinti savo jausmais. Tai buvo galingas katarsio momentas – kaip teatro spektaklyje. Tik po to jie galėjo konstruktyviai judėti į priekį.
Repeticijos svarba ir pasiruošimas
Štai ko dauguma žmonių nesupranta apie teatro meną – tai, kas atrodo spontaniška ir natūralu scenoje, iš tikrųjų yra kruopščiai repetuota. Aktoriai kartoja savo replikes šimtus kartų, kol jos skamba natūraliai. Jie eksperimentuoja su skirtingomis intonacijomis, pauzėmis, judesiais.
Kodėl gi mes manome, kad galime tiesiog ateiti į svarbų susirinkimą ir improvizuoti? Jei naujiena yra svarbi, ji nusipelno repeticijos. Tai nereiškia, kad turite skambėti kaip robotas, skaitantis scenarijų. Priešingai – repeticija leidžia jums būti natūralesniems, nes nebeturite galvoti apie žodžius ir galite sutelkti dėmesį į ryšį su auditorija.
Praktiškai, pasiruoškite taip: parašykite pagrindinius punktus, kuriuos norite perteikti. Tada pasakykite juos garsiai – ne galvoje, bet tikrai garsiai – bent tris kartus. Geriausia, jei galite tai padaryti prieš kolegą ar draugą, kuris gali duoti grįžtamąjį ryšį. Atkreipkite dėmesį į tai, kur suklumpate, kur prarandate energiją, kur skamba nenatūraliai. Koreguokite ir kartokite.
Taip pat repetuokite galimas reakcijas. Teatro improvizacijoje tai vadinama „scenarijų kūrimu” – jūs įsivaizduojate skirtingas situacijas ir planuojate, kaip reaguotumėte. Ką darysite, jei kas nors pradės pyktis? Ką sakysite, jei paklaus klausimo, į kurį nežinote atsakymo? Turėdami šiuos „planus B”, jausitės daug užtikrinčiau.
Kai užuolaida nusileidžia: integruojant teatrą į kasdienę komunikaciją
Galbūt skaitydami šį straipsnį galvojate: „Skamba puikiai, bet aš ne aktorius. Kaip aš tai pritaikysiu realybėje?” Štai gera naujiena – jums nereikia būti Laurence Olivier, kad panaudotumėte šias technikas. Iš tikrųjų, geriausia pradžia yra maža.
Kitą kartą, kai turėsite pranešti net ir nedidelę naujieną savo komandai, pamėginkite vieną techniką. Galbūt tai bus pasakojimo struktūra – pradėkite nuo konteksto, ne nuo išvados. Arba galbūt tai bus fizinė raiška – išeikite iš už stalo ir stovėkite arčiau žmonių. Arba tiesiog pripažinkite emocijas kambaryje, vietoj to, kad jas ignoruotumėte.
Teatro metodai veikia, nes jie kreipiasi į tai, kas mus daro žmonėmis – mūsų poreikį istorijoms, ryšiui, emocijoms, patirčiai. Verslo pasaulyje mes per daug laiko praleidžiame bandydami būti „profesionalūs” ir „objektyvūs”, bet realybė yra ta, kad žmonės priima sprendimus ir įsimena informaciją emociškai, ne logiškai.
Kai naudojate teatro metodus, jūs ne tik efektyviau perteikiate informaciją – jūs kuriate patirtį, kuri jungia žmones, įkvepia juos ir motyvuoja veikti. Jūs transformuojate kasdienius susirinkimus į įsiminančius momentus. Ir svarbiausia, jūs parodote, kad jums rūpi ne tik tai, ką sakote, bet ir kaip tai priimama.
Taigi kitą kartą, kai turėsite pranešti svarbią naujieną, nepagalvokite apie tai kaip apie pareigą ar užduotį. Pagalvokite apie tai kaip apie spektaklį – ne tokia prasme, kad tai netikra, bet tokia prasme, kad tai yra kruopščiai sukurta, emociškai rezonuojanti ir įsimenančia patirtis. Jūsų darbuotojai nusipelno daugiau nei dar vieno nuobodaus el. laiško ar monotoniško susirinkimo. Jie nusipelno komunikacijos, kuri juos gerbia, įtraukia ir įkvepia. O jūs, kaip lyderis, turite galią tai jiems suteikti.
