Kodėl darbo kolektyvui reikia teatro?
Turbūt ne kartą esate matę situaciją, kai vadovas skaito svarbų pranešimą iš popieriaus lapo monotonišku balsu, o darbuotojai slapčia tikrina telefonus po stalu. Arba kai susirinkime skelbiami esminiai pokyčiai, bet po savaitės niekas nieko neatsimena. Skamba pažįstamai?
Problema ta, kad mes dažnai komunikuojame taip, tarsi žmonės būtų robotai, kuriems pakanka sausos informacijos. Bet realybė kitokia – mes visi esame emocionalūs, vizualūs, istorijomis besimaitinantys padarai. Ir čia į pagalbą ateina teatro technikos, kurios šimtmečius buvo naudojamos kaip galingiausias komunikacijos įrankis.
Teatro principai versle – tai ne apie tai, kad reikia vaidinti ar apsimesti. Visai priešingai. Tai apie autentišką, įsimenančią ir efektyvią komunikaciją, kuri priverčia žmones ne tik išgirsti, bet ir pajusti, suprasti bei įsiminti jūsų žinią.
Pasiruošimas – pusė pergalės
Prieš bet kokį svarbų pranešimą, aktoriai atlieka rimtą pasiruošimo darbą. Ne veltui sakoma, kad kiekviena minutė scenoje reikalauja valandos repeticijų. Tas pats principas veikia ir versle.
Pirmiausia, turite aiškiai suformuluoti savo pagrindinę žinią. Ne tris, ne penkias – vieną. Kokia ta esminė mintis, kurią darbuotojai turėtų išsinešti iš šio susirinkimo? Jei patys negalite jos suformuluoti vienu sakiniu, kaip tikitės, kad kiti ją supras?
Toliau – pagalvokite apie savo auditoriją. Aktoriai visada žino, kam vaidina. Ar tai vaikai, ar intelektualai, ar provincijos publika. Jūs taip pat turite suprasti savo komandą. Kas jiems rūpi? Ko jie bijo? Kas juos motyvuoja? Jei skelbiame naujieną apie biuro perkėlimą, IT specialistams galbūt rūpės interneto greitis naujoje vietoje, o pardavimų komandai – kaip tai paveiks susitikimus su klientais.
Praktinis patarimas: parašykite savo pranešimo „scenarijų”. Ne tiesiog sąrašą punktų, o tikrą istoriją su pradžia, kulminacija ir pabaiga. Įtraukite konkrečius pavyzdžius, metaforas, klausimus. Repetuokite garsiai – taip, vienas kambaryje. Tai gali atrodyti keista, bet jūsų smegenys įsimins ne tik žodžius, bet ir intonacijas, pauzas, akcentus.
Kūno kalba kalba garsiau už žodžius
Tyrimai rodo, kad net 93% komunikacijos efektyvumo priklauso nuo nekalbinių elementų – balso tembro, tempo, kūno kalbos. Žodžiai sudaro tik 7%. Šokiruojanti statistika, ar ne?
Teatro pasaulyje kūno kalba yra visa. Aktorius gali pasakyti „taip”, bet jo kūnas pasakys „ne” – ir publika tikės kūnui. Jūsų darbuotojai taip pat skaito jūsų neverbalinius signalus, net nesuvokdami to sąmoningai.
Kai perteikiate svarbias naujienas, jūsų laikysena turi atspindėti pasitikėjimą. Stovėkite tiesiai, bet ne įsitempę. Atidara krūtinė rodo atvirumą ir sąžiningumą. Vengkite uždarų pozų – sukryžiuotų rankų, rankų kišenėse, atsitraukimo nuo auditorijos.
Rankų gestai turėtų būti natūralūs ir pabrėžti jūsų žodžius. Kai kalbate apie augimą – ranka gali kilti į viršų. Kai apie vienybę – rankos gali sueiti į centrą. Bet nepersistenkite – dirbtiniai gestai atrodo juokingai ir mažina patikimumą.
Akių kontaktas – tai aukso standartas. Ne žiūrėjimas į sieną virš galvų, ne į grindis, ne į savo užrašus. Žiūrėkite į konkrečius žmones, sustokite akimis ant kiekvieno kelias sekundes. Tai sukuria asmeninį ryšį ir rodo, kad jums tikrai rūpi jų reakcija.
Balso galia ir emocinis tonas
Monotonija – komunikacijos žudikas numeris vienas. Jūsų balsas turi gyventi, kvėpuoti, keistis kartu su jūsų žinia. Teatro mokykloje aktoriai mokosi valdyti balsą kaip muzikos instrumentą – keisti tempą, garsumą, tonaciją.
Kai perteikiate džiugias naujienas, jūsų balsas turėtų skambėti energingai ir optimistiškai. Kai kalbate apie iššūkius – rimčiau ir lėčiau, bet ne nusivylusiai. Pauzės yra neįtikėtinai galingos – jos leidžia žmonėms įsisavinti informaciją ir kuria dramatinį įtampą prieš svarbią mintį.
Praktinis pratimai: prieš svarbų pranešimą, atlikite balso šildymąsi. Taip, kaip dainininkai prieš koncertą. Padainuokite skalę, pasakykite kelis tonacinius sakinius nuo žemiausio iki aukščiausio tono. Tai padės jūsų balsui skambėti lankščiau ir išraiškingiau.
Dar vienas teatro triukas – vadinamasis „vokalinė paletė”. Bandykite tą patį sakinį pasakyti skirtingomis emocijomis: džiaugsmingai, nusivylusiai, įkvėptai, susirūpinusiai. Pajusite, kaip keičiasi ne tik intonacija, bet ir visa jūsų energija. Pasirinkite tą emocijos spalvą, kuri geriausiai atitinka jūsų žinią.
Pasakojimo menas darbo kontekste
Žmonės per visą istoriją mokėsi ir perduodavo žinias per istorijas. Mūsų smegenys tiesiog sukurtos apdoroti naratyvus geriau nei sausus faktus. Kodėl gi nepasinaudoti šia evoliucine savybe?
Vietoj to, kad sakysite „Mūsų pardavimai šį ketvirtį išaugo 23%”, papasakokite istoriją: „Prisimenu, kai prieš tris mėnesius sėdėjome šiame pačiame kambaryje ir diskutavome, kaip įveikti naują konkurentą. Daugelis jūsų buvo skeptiški. Bet Rūta iš pardavimų komandos pasiūlė tą drąsų sprendimą, kurį visi pamename. Ir žinote kas? Šiandien galiu pasakyti, kad mūsų pardavimai išaugo 23%, ir tai didžiąja dalimi dėka tos strategijos.”
Matote skirtumą? Antrasis variantas turi veikėjus, konfliktą, sprendimą ir rezultatą. Tai klasikinė dramaturginė struktūra, kuri veikia nuo Šekspyro laikų iki šių dienų.
Kai perteikiate sunkias naujienas – pavyzdžiui, apie atleidimus ar biudžeto mažinimą – istorija tampa dar svarbesnė. Žmonėms reikia suprasti ne tik „ką”, bet ir „kodėl”. Papasakokite kelionę, kuri atvedė prie šio sprendimo. Pripažinkite sunkumus. Parodykite, kad matote situaciją iš jų perspektyvos.
Vizualiniai elementai ir erdvės panaudojimas
Teatre scenografija ir rekvizitas nėra tik papuošimai – jie stiprina istoriją ir padeda publikai geriau suprasti vyksmą. Jūsų verslo komunikacijoje vizualiniai elementai atlieka tą patį vaidmenį.
Bet dažnai matome priešingai – PowerPoint skaidres, prikimštas smulkaus teksto, kurias niekas neskaito. Arba sudėtingas diagramas, kurios reikalauja doktorantūros laipsnio, kad jas suprastum. Tai ne komunikacija – tai informacijos perkrova.
Teatro principas sako: mažiau yra daugiau. Vienas galingas vaizdas veikia geriau nei dešimt vidutinių. Jei skelbiame apie įmonės augimą, galbūt užtenka vieno paprasto grafiko su aiškia aukštyn kylančia linija. Jei kalbame apie komandos pokyčius, galbūt paprasta nuotrauka ar net fizinis objektas, simbolizuojantis naują kryptį.
Erdvės panaudojimas taip pat svarbus. Vietoj to, kad stovėtumėte už tribūnos ar prie stalo, pabandykite judėti. Priartėkite prie auditorijos, kai norite sukurti intymumą. Atsitraukite, kai norite duoti jiems erdvės apmąstyti. Naudokite skirtingas kambario vietas skirtingoms žinios dalims – tai padeda žmonėms vizualiai segmentuoti informaciją.
Vienas įmonės vadovas, kurį konsultavau, turėjo paskelbti apie didelį strategijos pokytį. Vietoj įprasto susirinkimo, jis pakvietė komandą į tuščią sandėlio patalpą. Ten ant grindų buvo išdėstytas didelis kelias iš juostos, su keliomis kryžkelėmis. Jis fiziškai vedė komandą per šį kelią, pasakodamas įmonės istoriją ir aiškinamas, kodėl dabar jie pasirinko naują kryptį. Žmonės apie tą susirinkimą kalba iki šiol.
Interaktyvumas ir auditorijos įtraukimas
Modernus teatras vis labiau atsisako „ketvirtosios sienos” – tos nematomos barjero tarp aktorių ir publikos. Interaktyvūs spektakliai, kur žiūrovai tampa dalyviais, yra vis populiaresni. Ir ne be priežasties – įsitraukimas kuria daug gilesnį ryšį ir įsiminimą.
Jūsų darbo susirinkimai neturėtų būti monologai. Tai turėtų būti dialogai. Net kai perteikiate svarbią informaciją, ieškokite būdų įtraukti komandą.
Užduokite klausimus – ir ne retorinius. Tikrus klausimus, į kuriuos tikitės atsakymų. „Kas jūsų nuomone yra didžiausias šios strategijos iššūkis?” „Kas norėtų pasidalinti savo patirtimi šioje srityje?” Leiskite žmonėms kalbėti. Taip, tai užtruks ilgiau, bet informacija bus įsisavinta daug geriau.
Naudokite „think-pair-share” techniką: duokite žmonėms minutę pagalvoti individualiai, tada porą minučių aptarti su šalia sėdinčiu kolega, ir galiausiai paprašykite kelių porų pasidalinti su visais. Tai sukuria saugią erdvę dalytis mintimis ir užtikrina, kad visi yra įsitraukę, ne tik drąsiausi kalbėtojai.
Fizinis įsitraukimas taip pat veikia puikiai. Jei kalbate apie tris strategijos kryptis, paprašykite žmonių fiziškai pereiti į skirtingas kambario puses pagal tai, kuri kryptis jiems atrodo svarbiausia. Tai ne tik įtraukia, bet ir vizualiai parodo nuomonių pasiskirstymą.
Autentiškumas nugali tobulumą
Štai kur daugelis vadovų suklysta: jie bando būti „profesionalūs”, o tai dažnai reiškia šaltus, distancuotus, dirbtinus. Bet geriausi aktoriai žino – autentiškumas scenoje yra viskas. Publika iškart pajunta, kai vaidini, ir tai griauna pasitikėjimą.
Teatro pedagogas Konstantin Stanislavskis mokė, kad geriausias vaidyba yra tada, kai aktorius tikrai gyvena scenoje, o ne vaidina. Tas pats principas taikomas jums. Jei perteikiate sunkias naujienas ir bandote apsimesti, kad viskas puiku – žmonės tai pajus. Jei esate susijaudinęs dėl naujos galimybės – leiskite tam entuziazmu pasireikšti.
Tai nereiškia, kad turite būti emocionaliai nekontroliuojami. Tai reiškia, kad turite būti žmogiški. Jei padarėte klaidą – pripažinkite. Jei nežinote atsakymo į klausimą – pasakykite. Jei situacija sudėtinga ir neturite visų sprendimų – būkite sąžiningi.
Viena vadovė papasakojo man, kaip ji turėjo paskelbti apie įmonės restruktūrizaciją, kuri reiškė, kad kai kurie žmonės praras darbus. Ji galėjo pasirinkt korporatyvinį žargoną ir šaltą pranešimą. Vietoj to, ji pradėjo: „Tai sunkiausias pranešimas, kurį teko daryti per visą karjerą. Vakar naktį beveik nemiegojau.” Jos balsas virpėjo. Ir žinote kas? Žmonės tai įvertino. Net tie, kurie prarado darbus, vėliau sakė, kad bent jautė, jog vadovybei tikrai rūpi.
Kai žinia tampa judėjimu
Pats geriausias teatro spektaklis nesibaigia, kai nusileidžia uždanga. Jis lieka žiūrovų širdyse ir mintyse, verčia juos kalbėti, galvoti, keistis. Jūsų komunikacija turėtų turėti tokį patį efektą.
Po svarbaus pranešimo, jūsų darbas nesibaigė – jis tik prasidėjo. Teatro terminais tariant, dabar prasideda „po-spektaklio” fazė, kuri dažnai yra svarbesnė už patį pasirodymą.
Sukurkite mechanizmus, kaip žinia gyvens toliau. Galbūt tai trumpas vaizdo įrašas, kurį žmonės gali peržiūrėti. Galbūt tai vieno puslapio vizualus santrauka, kurią galima pakabinti prie darbo vietos. Galbūt tai sekantis susirinkimas po savaitės, kur aptarsite klausimus ir reakcijas.
Paprašykite komandos lyderių tapti „ambasadoriais” – žmonių, kurie padės perteikti ir stiprinti žinią savo komandose. Teatro trupėje po spektaklio aktoriai dažnai diskutuoja, kas veikė, kas ne, kaip galima tobulinti. Jūs taip pat turėtumėte gauti grįžtamąjį ryšį. Ne tik apie tai, ką žmonės suprato, bet ir kaip jie tai pajuto.
Svarbiausia – stebėkite pokyčius elgesyje, ne tik supratime. Ar žmonės pradėjo veikti pagal naują informaciją? Ar jų sprendimai atspindi naują kryptį? Jei ne – jūsų komunikacija, kad ir kaip teatrališkai įspūdinga, nebuvo efektyvi.
Tikroji teatro magija slypi ne techniškame tobulume, o gebėjime sukurti tikrą ryšį tarp scenos ir salės, tarp žinios ir širdies. Kai jūsų darbo komanda ne tik išgirsta svarbią naujieną, bet ir pajunta jos svarbą, supranta jos prasmę ir nori būti jos dalimi – štai tada jūs tikrai panaudojote teatro galią. Ir tikėkite manimi, tas skirtumas tarp sausos informacijos perdavimo ir įtraukiančio, įsimenančio, veiksmą skatinančio pranešimo – tai skirtumas tarp vidutinės ir išskirtinės lyderystės. Teatro technikos nėra tik apie pasirodymą – jos apie tikrą, gilų, transformuojantį komunikavimą. Ir jūsų komanda nusipelno būtent tokios komunikacijos.
