Blogos naujienos parduodasi geriau
Yra toks nejaukus jausmas, kai atidarai naujienų portalą ir po kelių minučių supranti, kad kažkaip pablogėjo nuotaika. Nieko konkretaus neatsitiko – tiesiog perskaičiau apie potvynį, eismo avariją, politinį skandalą ir dar kažką apie augančias kainas. Diena dar neprasidėjo, o pasaulis jau atrodo pavojingas.
Tai nėra atsitiktinumas. Lietuvos naujienų portalai – kaip ir visur kitur – žino vieną paprastą tiesą: baimė laiko skaitytoją puslapyje ilgiau nei džiaugsmas. Algoritmai tai patvirtina, reklamos pajamos tai patvirtina, ir niekas iš to rato nelabai nori išeiti.
Kaip tai veikia praktiškai
Paimkime bet kurią dieną bet kurį didesnį Lietuvos portalą. Antraštės dažnai konstruojamos taip, kad sukeltų nerimą dar prieš paspaudžiant nuorodą. „Ekspertai perspėja”, „situacija blogėja”, „gresia pavojus” – tai ne informacija, tai emocinis kabliukas. Ir jis veikia, nes mūsų smegenys evoliuciškai yra sukurtos reaguoti į grėsmę greičiau nei į gerą žinią.
Problema ne tik antraštėse. Kontekstas dažnai išmetamas, nes jis apsunkina skaitymą ir sumažina dramatizmą. Vienas nelaimingas atsitikimas tampa „tendencija”, vienas politiko pasisakymas – „krize”. Proporcijų jausmas pamažu išsikreipia.
Ką tai daro su mumis
Psichologai tai vadina „mean world syndrome” – reiškiniu, kai žmonės, vartojantys daug žiniasklaidos, pradeda manyti, kad pasaulis yra pavojingesnis nei yra iš tikrųjų. Lietuvoje tai turi ir papildomą sluoksnį: istorinė atmintis, geopolitinė padėtis, natūralus jautrumas grėsmėms iš rytų. Portalai tai žino ir kartais – sąmoningai ar ne – tuo naudojasi.
Rezultatas: žmonės jaučiasi bejėgiai, nuolat laukiantys kitos blogos žinios. Tai ne pilietinis sąmoningumas – tai nuovargis.
Ką galima padaryti – be didelių gestų
Nereikia dramatiškai atsisakyti naujienų. Pakanka kelių paprastų dalykų. Pirma, verta pasirinkti konkretų laiką naujienoms – ne nuolat tikrinti telefoną. Antra, naudinga sekti kelis šaltinius, o ne vieną, nes skirtingi portalai pabrėžia skirtingus dalykus. Trečia – kartais tiesiog paklausti savęs: ar ši žinia man reikalinga, ar ji tiesiog sukėlė nerimą?
Žiniasklaida keisis tik tada, kai keisis auditorija. O auditorija keičiasi lėtai ir be fanfarų.
Tarp eilučių
Lietuvos žiniasklaida nėra blogesnė nei kitur – ji tiesiog veikia pagal tuos pačius dėsnius kaip ir visur. Katastrofos parduodasi. Baimė išlaiko dėmesį. Ir kol skaitome, kol spaudžiame, kol dalijamės – sistema veikia taip, kaip yra sukurta. Galbūt svarbiausia, ką galime padaryti, yra tiesiog tai suprasti. Ne su pykčiu, ne su didžiuliu nusivylimu – tiesiog žinoti, kad antraštė ir tikrovė nėra tas pats dalykas, ir tą žinojimą nešiotis kasdien, atidarant naujienų portalą ryte.
